BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pamatyk kitaip | Kaunas

Labas rytas.

Matelis čia pasidalins savo yspūdžiais iš fetivalio “Pamatyk kitaip
2008″, kuris vyko Kaune. Festivalis buvo visai puikus, kol nepavogė
mano grupiokės laptopo. Keisti tie žmonės. Tu populiarini mokslą
praktiškai veltui, bet ne gana to, dar žiūrėk paaukoji laptopą kažkam.
Kažkaip galvojau ši kelionė pakeis susidarytą nuomonę apie Kauną, bet
ne. Nu koks turi būt žmogus, kad per tokį renginį pavogt laptopą. Man
čia neina suprast. Viskas gavos tada, kai atėjo didžiulė minia žmonių
prie mūs eksperimentų ir nespėjau suktis, taip ir gavos, kad net
nepastebėjom, kaip dinga laptops nuo stalo. Nežinau net ką parašyt ir
ką pasakyt. Trūksta žodžių. O piktčiausia buvo tada, kai sprogdinom
azoto buteliuką ir prisistatė policininkai ir vos neišsivežė į nuovadą.
Nu ot šaunūs mūs policininkai. Ten kur niekam jokio pavojaus nėra, jų
pilna. Kur žmonės nukenč materiališkai, nelabai jiems kas ir rūp.
Esu piktas, alkanas, neturtingas ir nusivylęs! Po tokių įvykių nebesinori ką nors daryt!

P.S. pavogtas laptopas tai ne tik materialinė žala, pagalvokit, kiek prarasta informacijos.

Rodyk draugams

Katė maiše | CLIO

Automobilis - sena mano svajonė. Pagaliau jinai darėsi realesnė ir
realesnė. Ėmiaus ieškotis geldų skelbimuos ir panašiai. Kadangi labai
nenorėjau golf'o, bet ko nors ekonomiško ir pigios eksplotacijos
pasižiūrėjau į peugeot 205 ir renault clio. Vis nuvažiuodavau
pasižiūrėt automobilio ir vieną kartą bežiūrėdams vieną, sutikau kitą
pardavėją. Ans sako pažėk mano. Pažėjom. Visai nieko pasirodė. Kažkaip
pagavo azarts vairuot ir sukirtom rankom.  Kai jau atsiskaitėm ir
pasiėmiau mašiną, tai buvau viens iš laimingų žmonių žemėj. Net vairą
apsjoviau. Tada pradėjom važiavimus. Tiesa, mašinos akumas buvo biški
smigęs, bet tai čia neesmė. Anų pirkt būn gi! Papildėm dujų baką, akumą
pakeitėm. Varom į darbą. Tuskulėnų rimties parke mano džiaugsmas
baigėsi. Mašina sustojo ir nebeužsikūrė. Tada su kambariokum Tadu
nustūmėm ją į aikštelę. Ir ilsėjos jin Tuskulėnų rimties parke porą
dienų. Kol buvo palydėta į Ukmergę, pas mano dėdę gerąjį kurs ją lyg ir
prikėlė dabar. Na bet grįžtu prie to, kai nustūmėm. Supratom, kad šūdas
ten bus, nuvažiavom į SENUKUS, nusipirkom po krėslą ir alaus. Atsisėdom
aikštelėj po medžiu ir ilgai (20min) kvatojom iš šios dienos nuotykių.
Už 1,5k galima ir geriau pasilinksmint, bet tada irgi buvo visai smagu.

Nuo durnumo vaistų nėra!

Tądien buvo padaryta dvi investicijos - 1,5k labai nesėkminga ir 20Lt sėkminga (čia už žvejo kėdę).

Rodyk draugams

Velykos | Jankis pjankis

Labas rytas.

Matelis čia. Rytas. Jankis akis pramerkė nesenai. Gyvas reiškias. Gerai. O buvo taip..
Grįžau vakar dar tik įsidienojus ir nusprendau, kad reik palaikyt
draugystės ryši su kuo nors, kai pačiau Jankį. (LTg*jankis) Parašiau aš
jam kodinį kvietimą - “ką numatęs šiandie?”. Nesunkiai sutarėm, kad po
1,5 valandos Bravarioj susitinkam. Susitikom. Kaip tikri vyrai kolbą
pasiėmėm. Išgėrėm su duonute užsikąsdami. Susimokėjom. Nubėgom tada
pažaidėm slyduką paslyduką ledo ritulį ar koks ten jo pavadimas. Aš
laimėjau pirmą kartą gyvenimą. Tada ėjoj daužyt į kriaušę. Laimėjo jons
kokiu šimtu tūkstančių taškų. Aš dar sugebėjau ranką prasivaryt
kažkaip. Leidomės po to į panelių paiešką.

Lyrinis nukrypimas: pastaruoju
metu mano kartelė užkelta labai aukštai. Nors gražių panelių tuntais
aplink, bet jom visom lyg kažko trūksta. Sėdėdams bravarijoj galvojau,
kad jei paeisiu tai tikrai sutiksiu savo gyvenimo meilę, katra man
sakys eik lauk. Bet ne. Nesutikau. Kad ir kaip bebūt prieš pora
savaičių buvau sutikęs tokią. Gal dar patink man jos.

Grįžtam prie vakar vakaro. Trankėmės trankėmės po akropolį, nieką
radom. Sugalvojom, kad kinas mūsų išsigelbėjimas! Aišku geriausias
filmas yra 10000 prieš mūsų erą.  Pasižėjom tą filmą. Buvo graži
mėlynakė, kuri man labai panaši į gražią mėlynakę NIVEA reklamoj.
Pažiūrėm filmą ir pajutom, kaip iš maximos sklinda šauksmai kažkokie
(alus šaukias). Nuėjom, kažkaip įėjom, dar ėjom ilgai ir štai išsvajota
alaus oazė. Aš tai nieką galvodamas Tauro Lietuviško pūslelę, a Jankis
išlika ištikims Klanapilio Pilsneriui. Irgi didelį butelį pasiėmė.
Prisipirkom visokių traškių maistų ir laimingi pasileidom namučių!
Svarbu, kad du esma! Vis smagiau! O dar ir pavėžino autobusas iki
parko. O tai smagu buvo. O nuo parko jau pėškutėm. Netrukom nė
valandos, o kokia 40 minučių. Barakas. Tadas grįžęs. Kaip smagu. Tik
ans nuėjo miegot. Jankis atrado mergų šaltinį - www.one.lt. Tai sėdėjo
jis smagiai ir alelį gurkšnojo. Viską išgėrėm ir nusprendėm, ka laiks
eit miegot. Šįkart mėgavamoės atsakingai ir abu į lovas sugulėm.
SKIRTINGAS.

 Bet niekaip nesupratau vieno paradokso: vakare išgeriam tiek daug
alaus, atrodo, kad už 2 dienas į priekį, o ryte gert taip noris?

Mėgautis atsakingai yra daug geriau, nei mėgautis neatsakingai.

VARTODAMI ALKOHOLĮ RIZIKUOJATE SVEIKATO, SAVO, ŠEIMOS IR APLINKINIŲ GEROVE.

Rodyk draugams

Penktadienis | Taip būna, kai susitinka klasiokai

Šįsyk rašys Arūnas. Gal nesu toks iškalbingas, kaip Gintaras, bet bandysiu papasakot savo penktadienio vakarą.
Penktadienis. Dirbu. Suvibruoja telefonas - skambina mano klasiokas
Vytautas (Vycka). Pasiūlymas aiškus - lengvai gurkštelt alučio. Kadangi
man rytoj (šeštadienį) reik darba, tai pamaniau pora alaus nepamaišys
niekam.
Po darbo nusipirkau alučio, šokau autobusan ir po 15 minučių aš jau
sėdžiu su savo klasiokais prie stalo ir žiūriu ROKĮ 5. Alus baigėsi, o
namučiai dar netraukė, juoba, kai ant stalo atsirado Bobelinės
butelaitis. Dirbam tai dirbam, nu ale ir pageriam. Neliko Bobelinės.
Dar pažaidžiau stalo futbolą truputį (gavau malkų nuo visų) ir
susiruošiau eit namo. Mano klasiokas Aivaras (gyven sykium su Vycka)
sako “Pala, aš irgi einu”. Kažkaip beeinant pakeliui pasiamišė
degalinė. Taip įsigijom dar butelaitį degtinėlės.  Atsisėdom prie
universiteto ir pradėjom pasišnekėjimus ir gėrimus. Išgėrėm. Laikas
kaip ir namo, visgi ryt į darbą reik.
Čia mano atmintis pradeda šlubuoti, tai pasakosiu tiek, kiek pavyko
atkurti iš kambariokų pasakojimų. Įsiroviau į kambarį apie 4 valandą
ryto (su tokiais trenksmais biški). Išsitraukiau savo pakabuką ir
minkau, galvojau, kad iPOD’as manasis. Kambariokas Tadas numovė mano
batus, užleido lovą (aš gyvenu antram aukšte). Deja aš lovos
nepasiekiau. Mykiau mykiau, sakiau, kad man gerai ir ten. Pasikišua po
galva striukę ir marškinius ir lūžau.
Rytas. Prieš mano akis žiurkė. Pakeliu akis į laikrodį 11:30, o 11
reikėjo darbe būt. Negalvodams pašokau, apsimoviau batus ir bėgu į
darbą. Tiesiai eit nepavyko. Išvada - dirbt dar aš negaliu. Bet dirbt
reikia! Nueinu iki stotelės, įšoku į troleibusą - MINTIS “Kitas mėnuo,
aš neturiu mėnesinio, negaliu važiuot”. Išlipu kažkaip. Pasvarstau, kad
mano kondicija darbui dar netinkama. Paskambinu darban, paaiškinu
situaciją (nu bent jau bandau, šnekėt irgi sunkiai sekės). Liepė ateit
trečią valandą. Laimingas parvingiuoju namo, gulu į lovą - nein užmigt.
Atsikeliu, išgeriu kefyrą, suvalgau du sausainius. Pažiūriu Final
Fantasy: Advent Children. Visi alkoholio junginiai (aldehidai) nusėdo
ir atrodo, kad aš jau tinkamas dirbti. Deja. Pakilau darban ir vėl ėmė
suktis galvelė. Bet nieko nepadarysi - dirbti reikia.
Aš jau darbe. Mane iškart iš salės nuvedė į sandėlį ir liepė išvežt
šiukšles. Paprastai užtektų gal 20 minučių tam darbui, aš sugebėjau
dirbti 2 valandas. Paskui jau išlindau į salę, jaučiaus tvirtas ir
blaivas, bet sakė, kad dar gerai atsiduod spiritiku nuo manęs. 
Galiau po darbo grįžau namo - turėjau progą pavalgyt normaliai,
nusipraust.  Pagalvojau pasidalint su plaučiouju pasauliu savo
nuotykiais ir parašiau vat blogą. Eisiu tuoj miegot, nes nelabai aš ten
pamiegojau ant grindučių.

VARTODAMI ALKOHOLĮ RIZIKUOJATE SAVO IR APLINKINIŲ GEROVE.


Rodyk draugams

Arūnas Valinskas | Ne, čia ne Arūno pavardė

Šiandien pavyko, tiesiogine to žodžio prasme, prasibrauti į auditoriją, kurioje paskaitą skaitė Arūnas Valinskas. Tai „AIESEC Lietuva“ Vilniaus filialo organizuojama paskaita “Pramogų verslo užkulisiai”. Norinčiųjų buvo daugiau nei pajėgė sutalpinti gan didelė auditorija. Suoluose sėdėjom susispaudę, laiptai buvo nusėsti, stovinčiųjų netrūko, bet ir tai nepadėjo sutilpti visiems norintiems.
Nors oficialiai šis susitikimas buvo įvardijamas kaip paskaita, tačiau ji vyko klausimų-atsakymų forma, tad teisingiau ją vadinti tiesiog diskusija. Pasidalinsiu giliau įstrigusiais ir įdomesniais atsakymais, jų iškarpomis ar šiaip faktais apie  Arūną Valisnką, TV užkulisius.

  • “Vaikai” - taip užkulisiuose vadinami visi kiž'iukai ir pan.
  • “Mirusiojo kardiograma” - taip TV užkulisiuose vadinami BTV reitingai.
  • Valinskas pagrindė, tikriausiai, daugelio pastebėtą dalyką, jog televizijos yra susitarusios tuo pačiu metu pradėti transliuoti reklamą.
  • Pasiteisinimas Valinskienei, kai per ilgai kiurkso prie TV ekrano: “Aš gi dirbu!”. Sutikime, jog Valinskui, norint suvokti nūdienos TV situaciją, pasėdėti TV žiūrovo kėdėje būtina kaip ir ekonomistui ar finansininkui domėtis akcijų biržos naujienomis, bendrovių veiklos ataskaitomis ir pan.
  • “Popietė su Algimantu Čekuoliu” - Valinsko viena mėgstamiausių TV laidų. “A. Čekuolis - tai žmogus, mokantis ir turintis ką pasakyti.” - sako Arūnas.
  • Kas galvoja klausimus TV žaidimui “Šeši nuliai - milijonas”? O gi ponas Valinskas (tiesa, ne daugumą, bet tikrai nemažą dalį).  Įrodydamas, jog tikrai yra atsidavęs ir mylintis savo darbą žmogus, išsidavė, jog sykį, stebėdamas operos pasirodymą, sugalvojo keturis klausimus savo viktorinai. :)
  • Arūno Valinsko, vesti laidą “TV detektyvai”, nenupirktų už jokius pinigus. Jam nesuprantama, kaip toks aktorius kaip S. Siparis gali vesti tokią laidą, bei retoriškai klausia: “Kiek jam sumokėjo, jog jis veda tokią menkavertę laidą?”
  • “Auksiniai svogūnai” šiemet bus rodomi per TV3.
  • Paklaustas, kodėl išsiskyrė su LNK, Valinskas negalėjo išduoti, nes su televizija yra pasirašęs pasižadėjimo “tylėti” sutartį. Tuoj pat priminė, jog profesionalus prodiuseris - kaip NBA profesionalas. Jei krepšininkas yra geras, jis gali žaisti vienoje ar kitoje komandoje - visur bus laukiamas. Taip ir televizijos medžioja gerus prodiuserius.
  • Kokie košmarai naktį pažadina Arūną Valinską? Kad ir štai toks:  “Iki “Auksinių svogūnų” tiesioginės transliacijos lieka pusvalandis, visi jau su kostiumais, nugrimuoti, o nominacijos visiškai nesugalvotos, nepaskirtos.” Keistokas, tačiau tuo pačiu ir žiaurus košmarėlis:) Cha, o manei, jog žvaigždžių naktelės tik arba girtos, arba ramios? :)
  • Pagrindinės savybės, norint įsitvirtinti TV, yra komunikabilumas, šaltas bei įžvalgus protas, “apsiskaitymas”.  “Tik apsiskaitymas ne pasakų ar spalvinimo knygučių, kaip daugumos šiandieninių TV veidų.” -  ironizavo pramogų pasaulio liūtas.
  • Valinsko išsilavinimas - teisininkas.
  • LNK žinios prarado daug žiūrovų, pasak Arūno, todėl, jog per daug “važiavo ant” Zuoko. O susigrąžinti žiūrovą yra keliskart sunkiau, nei išlaikyti.
  • Jaunesniajai kartai, tarp kurių esu ir aš, turėtų būti naujiena, jog Arūnas Valinskas visoje Lietuvoje išpopuliarėjo dar prieš ateidamas į TV. Jis su “dviračiu” apsuko aplink Lietuvą ir su linksminamąja programa atliko ~1500(!?) pasirodymų įvairiausiuose kaimeliuose, miesteliuose ir miestuose. Per dieną atlikdavo po tris pasirodymus, taip šešias dienas per savaitę. Tačiau už vieną pasirodymą gaudavo ŠIMTĄ rublių. Dviratininkai buvo trise, o visa koncertinė atributika - tik gitaros. Pasak Valinsko, taip kaip atsisėdo universitete ant to “dviračio”, taip ir nuvažiavo per gyvenimą su juo. :)
  • Valinsko niekada nepamatysime jokiame šokių ar dainų projekte. Jis pasiūlymų, žinoma, sulaukęs buvo ne vieno, tačiau nusistatęs prieš dalyvavimą tokiuose projektuose kategoriškai neigiamai.
  • Su jaunėliu sūnumi vakarais Valinskas mėgsta palošti “Kazokus”, tai jo mėgstamiausias strateginis žaidimas. :)

Ir pabaigai, seniai žinoma tiesa, tačiau iš pačio televizininko lūpų ji tampa daug įtaigesnė: “Jei turite laisvą minutę ir turite galimybę rinktis tarp TV ir knygos, nedvejodami rinkitės knygą, tikrai nieko neprarasite. O jei jau žiūrite TV, tai būkite labiau kritiškesni ir aklai netikėkite viskuo ką matote.”

P.S. Kabutesė ne Valinsko citatos žodis žodin, o mano +- atgamintos jo frazės.

Rodyk draugams

Pradžių pradžia | Gavom į galvą

Tik atsikimšk sereikiškėse bonkelę kalnapilio pilsner ir, žiū, jau kumštis skrieja tau skruostuosna! Arūnas prasileido vieną į skruostikaulį, vos žemiau akies(dešinės), o Gintaras per kairę ausį ir į tos pačios pusės koją gavo. Panelės, sėdėjusios gretimuosna, nubėgo iš išgąsčio link teniso kortų, bijodamos irgi gaut į gražias galveles, o gal pagalbos kviest, velns te jas žino… Priešininkai buvo su kažkokiom štangų ar tai geležų stumdymo pirštinaitėmis ir, labai tikėtina, jog sukiojosi penktadienio vakarą sereikiškėse ne nosies krapštyt, o kumščius po veidą pastumdyt. Ačiū jiems, kad pagaliau pastūmėjo(ar tai patrinktelėjo) sukurti blogą apie mūsų išgertuves, nuotykius, mokslus, panelių tuntus ir galybes didžiausias. Mielas skaitytojau, katrai raides šiąsias regi, kurioj gi tu Vilnius Pilniaus daly esi gavęs per marmūzę?

Čia va mudu rudu trydu esma. Atspėkit katras gavo į ausį, katras į žandą!

Rodyk draugams